Kodėl taip populiarėja vegetariška mityba?

Kodėl taip populiarėja vegetariška mityba?

Daugelis pažįstamų tarpe turi bent po vieną vegetarą, veganą arba žaliavalgį, kurie pasirinko kitokią, galbūt kartais kiek neįprastą mitybą, dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kol visiems gaila gyvūnu ir laimi etika, tuo tarpu kiti atsisakė mėsos ir gal net visų gyvūninės kilmės produktų todėl, kad norėjo tapti kur kas sveikesniais, atsikratyti svorio arba susitvarkyti su tam tikromis lėtinėmis ligomis. Beje, šiuo metu populiarėja ir vegetarizmui kardinaliai priešinga - karnivorinė mityba, kai racioną sudaro praktiškai tik mėsiniai produktai.

Vegetarizmas ir mūsų gyvenimo ritmas

Prieš tokio tipo mityba kovojantys žmonės dažnai tikina, kad žmogaus prigimtis yra valgyti mėsą. Tiksliau ne tik ją valgyti, tačiau ja savo mitybą praturtinti kiekvieną dieną. Visgi, verta pastebėti, kad žmogaus gyvenimo ritmas labai pasikeitė per ilgus amžius ir šiuo metu žmogus yra toks sėslus, koks nebuvo niekada. Ne tik todėl, kad turi namus, nekeliauja iš vietos į vietą, tačiau daugelio mūsų darbas yra sėdimas, tad menkas fizinis aktyvumas tiesiogiai kenkia mūsų organizmui. Taigi, norėdami kuo geriau jaustis – turime pasirinkti kuo lengvesnį maistą. Žinoma, tai nereiškia, kad galime sveikai maitintis ir tuo pačiu visiškai nejudėti. Fizinis aktyvumas yra laimingo gyvenimo dalis. Tačiau greta to reikalinga ir augaliniu maistu praturtinta kasdieninė mityba.

Ar vegetarai valgo salotas?

Jeigu pasikliautume paskutiniu metu spaudoje mirguliuojančiais straipsniais, tai salotos nėra tokios naudingos mūsų organizmui, kaip daugelis gali galvoti. Tiesa, kalbame apie chemiškai augintas ir apdorotas daržoves, kurias šiuo metu daugelis perka prekybos vietose. Tačiau vegetarai jas taip pat valgo. Lygiai taip pat valgo ir mėsėdžiai, tad norint suskirstyti ir atskirti šių dviejų tipų žmonių mitybą nereikia brėžti kažkokios linijos, kuri atskirtų vienus žmones nuo kitų.
Vegetarai atsisako žuvies ir mėsos, veganai – viso gyvūninės kilmės maisto, žaliavalgiai valgo termiškai neapdorotą maistą. Tačiau maistas juk tas pats. Lygiai taip pat kaip vienas žmogus gali nevalgyti bulvių, kadangi nuo jų labai apsunksta skrandis, lygiai taip pat vegetarai atsisakė mėsos dėl jiems svarbių priežasčių. Taigi, šiuo atveju mityba yra ne tokia skirtinga kaip galima pagalvoti. Juolab, dažniausiai apie nepilnavertę vegetarų mitybą galvoja tie, kurie niekada nesusimąstė, kad daugelis kasdien valgomų produktų yra vegetariški ir tinkamai juos paruošus galima gauti fantastiško skonio patiekalus. O kadangi daržovės puikiai dera su daržovėmis – gaminti yra paprasta ir beveik visada pavyksta pasiekti puikų rezultatą.

Ar verta apsikrėsti šia mada?

Gydytojai vis dar neturi vieningos nuomonės ar visiškas vegetarizmas neįtraukiant nei kiek mėsos ir žuvies yra naudingas. Viskas priklauso nuo individualaus žmogaus sveikatos ir jo poreikių. Geriausia yra pasitarti su šeimos gydytoju, kuris pasakys, kokia dieta Jums labiausiai tinka. Dar geriau – kreiptis į dietologą. Tačiau turbūt visi sutinka su tuo, kad kuo daugiau daržovių – tuo geriau, kadangi taip išliksime lieknesni ir tuo pačiu džiuginsime savo organizmą vitaminais, kurie suteikia mums energijos ir tuo pačiu padeda atrodyti puikiai. Deja, mėsoje jokių tokio tipo vitaminų tikrai nėra.

Minusai


Deja, vegetarizmas nėra tokia jau tobula mitybos forma. Pirmasis didelis vegetariškos mitybos trūkumas yra tai, kad įvairūs produktai ir vaistai žudo mūsų žarnyno mikroflorą – česnakai, svogūnai, antibiotikai, sulfanilamidai (naudojami infekcinėms ligoms gydyti) ir kiti preparatai. Vegetarams reikėtų visų jų atsisakyti. Nes nors minėti vaistai bei produktai žudo ir mėsą valgančių žmonių žarnyno mikroflorą, vegetarams ji nepalyginamai svarbesnė. Vegetarų organizmas prie tokios mitybos pripranta palaipsniui. Ilgainiui žarnyne atsiranda bakterijų saprotrofų, kurios su maistu gaunamą ląstelieną perdirba taip, kad organizmas gautų nepakeičiamų gyvulinių aminorūgščių. Gyvybiškai svarbias medžiagas, kurias visavalgiai gauna iš suvalgytos mėsos, vegetarams parūpina jų pačių žarnyno mikroflora. Taigi vegetarizmas – ir tuo labiau veganizmas – iš esmės tėra iliuzija. Tiesiog vegetarai, užuot gavę tam tikrų baltymų su maistu, gauna jų iš savo pačių organizmo. Antra, iš valgiaraščio visiškai išbraukus visus gyvulinės kilmės produktus, kaip kad daro veganai, joks augalinės kilmės baltymas nepakeis gyvulinių baltymų – nei aminorūgštimis, nei pasisavinimo galimybėmis. Aišku, galima derinti du tris augalinius produktus, turinčius skirtingų rūšių baltymų, kad būtų gautas visavertis jų komplektas. Bet turbūt galite įsivaizduoti, kokį kiekį žalumynų tam tektų suvalgyti. Juk nemanote, kad žolėdžiai gyvūnai tik šiaip sau nuolat ką nors žiautaroja… Trečia: nuolat maitinantis tais pačiais baltymų skurdžiais augalinės kilmės produktais, gali išsivystyti baltymų nepakankamumas. Tokia liga, vadinama kvašiorkoru, dažniausiai diagnozuojama kai kurių Afrikos, Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos valstybių gyventojams – paprastai vaikams nuo vienerių iki 5 metų. Tačiau ir vadinamųjų išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojams baltymų trūkumas gali sukelti augimo sutrikimų, raumenų masės praradimą, sumažina imuninės sistemos atsparumą, susilpnina širdies ir kvėpavimo sistemą, net gali kilti grėsmė gyvybei. Tokios liūdnos pasekmės neišvengiamos net ir tuo atveju, kai organizmas gauna užtektinai riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens ir vitaminų. Ilgalaikis baltymų badas, kaip ir visiškas badavimas, galų gale baigiasi mirtimi. Dar vienas vegetarizmo minusas, kurį vis dažniau pabrėžia dietologai, yra galimi hormoniniai sutrikimai organizme. Mat moksliniais tyrimais buvo įrodyta, jog žmonėms, visiškai nevartojantiems gyvulinių riebalų, sutrinka endokrininės sistemos veikla, o moterų organizme dar, be kita ko, sutrinka lytinių hormonų estradiolio ir progesterono išsiskyrimas. Dėl to, pastebėjo specialistai, vegetarės dažniau skundžiasi sutrikusiu menstruacijų ciklu, hipotirozės (skydliaukės funkcijos sutrikimo) simptomais, o kartu ir sulėtėjusia medžiagų apykaita, bendru silpnumu, išsausėjusia oda, tinimais, vidurių užkietėjimu, sulėtėjusiu širdies ritmu, nepakantumu šalčiui ir panašiai. Mokslininkų tvirtinimu, vegetarams pradėjus vėl vartoti gyvulinius riebalus visi minėti simptomai bei sutrikimai išnykdavo.  

Pliusai

Pirmiausia, vegetarai, jei tikėsime statistika, yra lieknesni ir sveikesni už mėsos mėgėjus. Ir tai lemia vegetariška dieta. Tiesa, yra vienas esminis „bet“: privalo būti neigiamas energijos balansas. Tam, kad nepriaugtų nepageidaujamo svorio, vegetarai vis tiek turi skaičiuoti kalorijas. Turbūt nė nenumanėte, jog 100 g bet kokio aliejaus yra maždaug 1000 kilokalorijų? Taigi bent jau teoriškai vegetarai perdien gali nesunkiai suvartoti tiek pat kalorijų, kiek ir mėsavalgiai. Dar daugiau: dalis vegetarų, kurie liaunasi valgę mėsą, pernelyg įsijaučia į saldumynus, keptas bulvytes ir bandeles, todėl, užuot numetę svorio, jo priauga. Antra, žmonėms, nevartojantiems gyvulinės kilmės produktų, vienintelis papildomas energijos šaltinis yra jų pačių raumenys. Dėl to vegetarams būtina prisiversti kuo daugiau judėti. Iš mokslo pusės tai atrodo taip: judant organizmas netenka vos 5 proc. angliavandenio glikogeno, užtat gauna 95 proc. energijos pieno rūgšties pavidalu.

Ar bandyti?

Į tokią trumpalaikę žaliavalgystę nederėtų pulti stačia galva. Iš pradžių išbandykite vienos dienos „žalią“ dietą, ir jeigu jausitės gerai (gali tekti šiek tiek dažniau užsukti į tualetą, bet tai visiškai normalu), bus galima pasilaikyti dietos dar tris dienas. Turėkite omenyje, kad po to negalima iškart pulti prie baltymų turtingo maisto – pavyzdžiui, riebios mėsos. Grįžti prie normalios mitybos derėtų palaipsniui, per vieną dvi dienas. Ir geriausia tą daryti vasarą, kai gausu įvairiausių šviežių vaisių bei daržovių, o organizmui reikia mažiau riebalų ir angliavandenių.


Šaltinis: sveika.lt, alfa.lt