„Šimtamečių japonų paslaptis“ – kaip gyventi ilgai ir laimingai

Japonų rašytoja ir poetė Junko Takahashi leidosi į ilgą pažintinę kelionę, kurios tikslas – suvokti ir kitiems atskleisti japonų ilgaamžiškumo paslaptį.

„Šimtamečių japonų paslaptis“ – kaip gyventi ilgai ir laimingai

Pagal piliečių gyvenimo trukmę Japonija pasaulyje pirmauja nuo 1985 m. (2011 m. buvo nukritusi į antrą vietą, bet po dvejų metų susigrąžino lyderio poziciją). Galima palyginti: XIX a. antroje pusėje vidutinė japonų gyvenimo trukmė siekė apie 44 metus. Bet jau 2015 m. šimtamečių japonų skaičius perkopė 60 tūkstančių, po metų ši šalis vėl pagerino pasaulio rekordą – užregistruoti 65 692 šimtamečiai.

 

Ne mažiau nei skaičiai svarbu tai, kad penktadalis visų šimtamečių gyvena savarankiškai, kitaip tariant, jiems nereikia padėti pavalgyti ar nusiprausti, jie neturi kognityvinių problemų (kaip įprasta sakyti, jų galva veikia puikiai).

 

Kaip japonams pavyko per trumpą laiką taip stipriai pagerinti ilgaamžiškumo rodiklius? Juolab dabartinių Japonijos šimtamečių gyvenimas tikrai nelepino: per pastaruosius 120 metų Japonija patyrė tris ypač stiprius žemės drebėjimus, buvo įsitraukusi į keturis didelius karinius konfliktus, todėl visi šiandieniniai šimtamečiai patyrė maisto stoką ir daugybę įvairių nepriteklių.

 

Pradėjusi domėtis savo tautiečių ilgaamžiškumo paslaptimi, apklaususi daugybę šimtamečių, gyvenančių skirtinguose šalies kampeliuose, autorė tikėjosi lengvai rasti visus juos siejančius bendrumus ir sukurti receptą, kaip išgyventi šimtą metų. Bet po tūkstančių valandų, praleistų su mielais žilagalviais, suprato, kad vieno recepto nėra, nes kiekvienas gyvena savaip. Vadinasi, skirtingų būdų ilgai gyventi yra tiek pat, kiek ir pačių šimtamečių. Vienų jų gyvenimo ritmas tikslus kaip laikrodis, kiti vadovaujasi instinktais, miega ir valgo kada panorėję.

 

Vis dėlto autorė atrado bendrumų: visi šimtamečiai trokšta džiaugtis gyvenimu, yra pozityvūs, ryžtingi, aktyvūs, amžius jiems nė motais, o jų gyvenimo tikslas nėra tik ilgai gyventi, bet gyventi mėgaujantis kiekviena akimirka. Tarsi ta diena būtų paskutinė. Natūralu, kad visi jie turi dėl senatvės kylančių problemų, bet nesipriešina joms, o su jomis sugyvena.

Šimtamečiai gyvena dabartimi. Visi nutikimai pranyko kartu su laiku, o šimtas metų, kaip sakė japonų poetas Basho Matsuo, tėra dienų sankaupa.

Ramiai gyvenama tuomet, kai, pasak seno posakio, saulėtomis dienomis dirbama žemė, o lietingomis – skaitomos knygos.

 

ILGAAMŽIŠKUMO PASLAPTYS

 

• Valgant gerai sukramtyti (apie 30 kartų).

• Niekada iki galo nepripildyti skrandžio.

• Truputis alkoholio pakelia tonusą ir nuotaiką.

• Būti optimistu ir leisti viskam tekėti savo vaga.

• Būti atviram ir paisyti savo norų.

• Judėti ir rūpintis savimi, kiek tik įmanoma.

• Mankštinti protą.

• Rūpintis savo išvaizda ir apranga.

• Puoselėti smalsumą ir viskuo domėtis.

• Niekada nepasiduoti.

• Būti maloniam, dėkoti gyvenimui ir kitiems

žmonėms.

• Mąstyti apie praeitį bei dabartį ir svajoti apie

ateitį.